skalsus

skalsùs, -ì adj. (4) K, Rtr, DŽ, skal̃sus, -ì (4) OG258, KlbIII11(Lkm), Švnč 1. kurio ilgai pakanka vartojant, ekonomiškas: Juoda duona yra skalsì, t. y. negreitai ją suėda, negal daug suėsti J. Rugienė duona labai skalsì Pnm. Sena duona skalsèsnė Kp. Žąsies taukas skalsèsnis už kiaulės J. Sėmeninis aliejus labai skalsùs Vrb. Šitas tepalas skalsus – ilgai jo užtenka, mažai tereikia Gr. Pasiutusiai neskalsùs piningas paliko Krš. Nešipul' sinkiai malkų, ba neskalsì [duona] bus Ml. Šita beržinė malka skalsi Mrk. Kiaulę reikia pjaut pilnaty, tai mėsa bus skalsi LTR(Šil). Regis, kelius vežimėlius mėšlo nuvariau, o kokį plotą apkračiau – skalsus mėšlas Ut. Velėnos (durpės) skal̃sios Prk. Paaugs žolė didelė – būs skalsì Yl. Baisiai neskalsì tie siūlai Ms. ^ Pirkta duona neskalsi VP37, Trgn, Eiš. Negardi duona skalsesnė LTR(Srj). Vogta duona neskalsi PPr139. Vogtu dalgiu pjautas šienas neskalsus LTR(Vdk). Turtai neteisūs yra neskalsūs Sim. Prie vieno katilo duona skalsesnė LTR(Žg). Numų druska nesūri, susiedo neskalsì KlvrŽ.

skalsù n. Ktv, skal̃su: Rupi duona skal̃su KlbIII7(Lkm). Neskal̃su pirktas valgis Dglš. skal̃siai adv. K: Skal̃siai valgos OG425. Šita liktis skal̃siai dega KII306. Skalsiau malkom ir skalsiau duonai, kepant didesnę duoną Kp. Daug skalsiau kartu gyventi (mažiau išlaidų) Trs. Ot, skalsiau bus su darbais, – sakė tėvas: – vieni kitiems padėsime, ir gyvenimai lygu rūgte rūgs! LzP. ║ taupus: Tu neskalsì, viską išlaidai Krš. Skalsùs ant valgio, skalsùs ir ant darbo (mažai valgo, mažai ir dirba) Ds. Anas ant kalbos neskalsùs (daug kalba), tik paspėk klausyt Ds. | Dabar skalsì mada: trumpi sijonai – kišenei skalsa Varn.

skal̃siai adv.: Skal̃siai šerti gyvulius DŽ. Bulves valgėm skal̃siai Mrj. Vienas siuvėjas taip skalsiai siūdavęs, jog nepalikdavęs nė jokios skiaučikės LTR(Rs). O šienelio vėl čia aplinkuo skal̃siai Sd. skalsỹn adv. Š. ║ kurio negalima greit atlikti, nespartus: Skalsùs darbas J.Jabl(Krč). Tai ir skalsùs audeklas (niekaip nebaigiu išausti)! Lp. Skalsùs tas šmotelis žemės, t. y. nesiduoda apdirbti veikiai J. ║ NdŽ sotus (apie maistą): Kai bus šventė, tai bus riekė ant mano stalo storesnė, pavilgas skalsesnis J.Balt. Nebenoriu daugiau – bais skalsì košė Pnm. | Dieną neskalsùs miegas Plt.

skalsù n.: Grynam ore miegot skalsù (gerai išsimiegi) Skr.

2. SD197,346, SGI50, Q558, KlG51, R, N, I gausus, apstus: Skalsių jo (svieto) būrių negalėjo užtūrėti nei jūros, nei tvanai, nei versmės ir balos S.Dauk. Kasu, kasu, vis yra – skal̃sios bulbos! Ut. Skalsios ašaros našlaičių LTR(Šln). Ąžuolų metai skal̃sūs NdŽ. Skal̃sūs smūgiai NdŽ. Norėjo per tą skalsų sugavimą žuvies parodyti jiems paveikslą, kam juos pašaukė A.Baran. Skalsi, gausi, apstinga puota SD72. Teikis mumus duot malonę ir ašarų versmę skal̃sią DP162. Veikalai tų žmonių neskal̃sūs est DP290. Alga jūsų yra skalsi SPI326. Atrasčiause ir stočiause tikrai skalsus kalbomis SGII102.

skalsù n., skal̃su: Kas … dirba … notstodamas nuog valios ir įsakymo viešpaties, tam visa skal̃su DP290. Nemiskalsu SD187, Sut. skal̃siai adv., skalsiaĩ Srd, Lp; SD346, Sut, N: Skerdžius, parginęs iš rytagonių, pasisrėbė pas eilinį ūkininką skalsiai pienu pabaltintos sriubos, duonele užkąsdamas V.Krėv. Šlakus kruvino prakaito … skalsiai išlėjo DP153. Dovanas savas skalsiai jiemus duosi PK76. Šloves mano didumo skalsiai pagausinai SGII37. Skalsiai, gausiai, doslingai SD72. Didybė gėrybės … kuo didesnė, tuo skalsiaus nusidalija SPI57. ║ gausus gėrybių, dosnus: Davęs peną esti … iš savos skalsios rankos KN245.

3. DŽ, An, Rdm smulkus, tankus, sodrus (apie lietų): Smulkus sniegas skalsùs Ktk. Šitas lytus toks labai skalsùs Vrb. O ko pavytai, žalia rūtelė, daržužy žaliuodama? Ar nuo šiaurio vėjelio, ar nuo skalsaũs lietelio? JV675.

skal̃siai adv. Jnšk: Gaili rasa skal̃siai krinta DŽ. Tei skal̃siai lyja Jrb. Užėjo, rodos, nedidelis debesėlis, ale teip skal̃siai nulijo! Ėr. Kaip gaili rasa skalsiai krinta, taip mano ašaros riedės Vnž.

4. sodrus, intensyvus (apie balsą): Ė už visus viršesnis lakštingalės balsas: pilnas, skardus, griaudingas ir, taip sakyt, skalsus A.Baran.

skal̃siai adv.: Lakštingėlė puikiam balse gieda skal̃siai ir gražiai Gdr. Gale parko lakštingala suokė taip saldžiai, taip skalsiai A.Vien.

5. SE163 daugiau apimantis, tikras: Jei nebus teisybė jūsų skalsesnė (geresnė) neig mokytų rašto ir farizeušų, neįeisite ing karalystę dangaus BtMt5,20.

◊ skalsì rankà (kieno) taupus: Muno bobos neskalsì rankà: čia nuperka, čia vėl nebėr Lk. Skalsi mano rankelė: puse grūdo užmaišiau, kita puse užminkiau ir duonelę pakepiau Lš. Gera mano dalelė, skalsi mano rankelė LTR(Lp).

skalsù kalbõs Blnk, Krns, Ob gana kalbėti: Pasakė – ir skalsù kalbõs Ut. Skalsù kalbõs! Matos, vis tiek neperkalbėsma Vžns.